J. Winterson. Apelsinai – ne vieninteliai vaisiai

Paskelbta | Autorius:

knylllgos-virselis-53f093f9cd8e6Winterson, Jeanette. Apelsinai – ne vieninteliai vaisiai: romanas/ Jeanette Winterson; iš anglų k. vertė Marius Burokas. — Vilnius: Kitos knygos, 2013. — 150 p.

Bandžiau suprasti, iš kur atsiradau. Bandžiau įprasminti keistą vaikystę ir neįprastą asmeninę istoriją. Ir bandžiau atleisti. Nemanau, kad įmanoma atleisti, jei nesupranti. Svarbiausias dalykas, ką gali literatūra, ką apskritai gali menas, – tai padėti suprasti. Rašydama esi tuo pat metu ir savo viduje, ir išorėje, taigi nebesi viena su jausmais, su kuriais negali susidoroti. Žmonių bejėgiškumas kyla iš jausmų, su kuriais jie negali susitvarkyti, o ypač iš tų, kurių jie negali išreikšti. Sugebėti parašyti istoriją iš savo jausmų chaoso – vadinasi, pamatyti save literatūroje, o tai ganėtinai guodžia, juk literatūrą galima keisti. Visada maniau, kad žmonės būtų daug laimingesni, jei galėtų skaityti save kaip literatūrą. J. Winterson Skaityti toliau →

S. Abdoh. Teheranas temstant

Paskelbta | Autorius:

knvvygos-virselis-5511f7eb2f15eAbdoh, Salar. Teheranas temstant: romanas/ Salar Abdoh; iš anglų k. vertė Vitalijus Šarkovas. — Vilnius: Versus aureus, 2014. — 166 p.

Čia Teheranas, o ne jūsų Amerika. Šiame mieste <…> įstatymai keičiasi kiekvieną dieną. Vieną dieną žmogus čia karalius, o kitą – atsiduria kalėjimo kameroje. Vieni būna apšmeižiami, kiti turi prisipažinti įvykdę nusikaltimus, apie kuriuos nė nesapnavo, o tretiems tenka parduoti savo sielą. Iš tikrųjų viskas gana paprasta: aš net savo tikru broliu nepasitikiu, ką kalbėti apie svetimus žmones. p. 115

 

Žymaus amerikiečių rašytojo Salar Abdoh, eseisto ir žurnalisto, kilimo iš Irano, trečiasis romanas patraukė, visų pirma, pavadinimu: „Teheranas temstant“, tikintis pažinties vienokios ar kitokios su paslaptinguoju Iranu. Politinį trilerį žanriškai primenančiame romane piešiama situacija, kurios veiksmas vyksta dviejose erdvėse: Amerikoje ir Irane 2008 metais, jau yra tolima praeitis. Laikas. Politinė padėtis. Istorija. Skaitant 2016–aisiais, kai Rytai ir aprašomoji Islamo valstybė skęsta baisingame kare, o Europą kraupina teroristiniai išpuoliai, miestai, net valstybės nušluojamos nuo žemės (Sirija), o žmonės srautais plūsta ten, kur visai nelaukiami ir net su baime į juos žiūrima, tikiesi, ko gero, iš knygos paslapties išrišimo, nors menkiausių atsakymų į klausimus, kodėl taip viskas? Kodėl musulmonai įsijungia į tuos kraštutinius naikinimo blokus, netgi grįžta iš padorių šalių ir pradeda laukiniškus, civilizacija nekvepiančius terorus?

Skaityti toliau →

J. M. G. Le Clezio. Auksinė žuvelė

Paskelbta | Autorius:

knygos-viriiselis-5405c32d69a83Le Clezio, Jean – Marie Gustave. Auksinė žuvelė: romanas/ J. M. G. Le Clezio; iš prancūzų k. vertė Jonė Ramunytė. — Vilnius: Liet. raš. sąj. l- kla, 2014. — 208 p.

Prancūzų rašytojas Jean – Marie Gustave Le Clezio (1940) gimęs Nicoje, vėliau dažnai lankydamasis pas Afrikoje dirbantį tėvą, anksti pajuto savo tapatybės nevienareikšmiškumą: „mes augome veikiami vietinio folkloro, vietinės virtuvės, legendų ir kultūros, kurioje susimaišiusi Indija, Afrika ir Europa. Gimiau Prancūzijoje ir išaugau būtent šioje kultūroje, tačiau <…> visada save suvokiau kaip tam tikrą priklydusį elementą.“ bernardinai.lt Baigęs mokslą Nicoje, į Prancūziją atvykstąs tik trumpam, gyvenantis įvairiose pasaulio vietose: Tailande, JAV, Japonijoje, Nigerijjoje, Meksikoje, daug keliaujantis, ypač po Pietų Ameriką, Aziją ir Afriką.

Skaityti toliau →

J. Barnes. Flobero papūga

Paskelbta | Autorius:

a7a4d6bd92f30cd603f08675189_article_200Barnes, Julian. Flobero papūga: romanas/ Julian Barnes; iš anglų k. vertė Nijolė Chijenienė. — Vilnius: Baltos lankos, 2011. — 269 p.

Mene viskas priklauso nuo atlikimo meistriškumo: istorija apie utėlę gali būti tokia pat graži kaip apie Aleksandrą Didįjį. p. 192

Dažnai knygų kritikose randame kaip trūkumą įvardintą stiliaus nevientisumą, kai negebėta išlaikyti tos pačios rašymo manieros. Hmm… o gal tai galima būtų apibūdinti tarsi tam tikrą originalumo, o ne minuso ženklą? J. Barneso „Flobero papūgoje“ kaitaliojasi grožinė lit., publicistika, citatos, svarbiausių gyvenimo įvykių tiesiog chronologija ir – turbūt 15 skyrių, 15 skirtingų kalbėjimų. Eklektika? Taip, postmodern koliažas, nors, be abejo, šiuo atveju viską lemia kalbėjimo svoris: temų ir minčių daugiaplaniškumas, gebėjimas kelti klausimus, manipuliuoti įvairiausiomis atsakymų galimybėmis, nė į vieną neatsakant konkrečiai, sukuriant ironišką paradoksų dėlionę: apie kūrybą, kūrybos ir kūrėjo santykį (postmodernizme svarbiausia kūrinys, autorius turi likti nematomas, visai ta pati nuostata, kurią teigė modernistinės prozos pradininkas G. Floberas, bet J. Barnes viską apverčia atvirkščiai: iki smulkmenų stengiasi iššniukštinėti rašytojo gyvenimą, išsiaiškinti, rodos, ne tik pagrindinius, bet ir iš pirmo žvilgsnio gan menkavertes smulkmenas,  bet viską darydamas itin pagarbiai autoriaus atžvilgiu); apie Meną ir Gyvenimą, lit. kritiką („daugelis kritikų užsimanytų būti literatūros diktatoriais, valdyti praeitį ir autoritetingai griežtai nustatinėti meno ateities kryptis.“ p. 135); fantazijos ir realybės santykį („viską, ką sugalvoji, yra tiesa“ p.242);  apskritai galimybės pažinti ribas – praeities, asmenybių, šalia esančių žmonių, apie apokrifinį Flobero gyvenimą („Svarbu ne tos gatvės, kurios yra, o tos, kurių jau nebėra“ p. 161 ); smulkmenų įtaką svarbiems dalykams, pagaliau – vien tai ko verta! – inscenizuotas rašytojo, greičiau jo kūrybos teismas. Drąsiai galima teigti „Flobero papūga“ –  knyga apie viską.

Skaityti toliau →