K. O. Knausgard. Mano kova. Mirtis šeimoje

Paskelbta | Autorius:

Knausgård, Karl Ove. Mano kova. Mirtis šeimoje: romanas/ K. O. Knausgard; iš norvegų k. vertė Justė Nepaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2018. – 410 p.

Aprašinėti pasaulinį bestselerį ne tik ne pyragai, bet tarsi bandymas peršokti ir per save, ir per savo individualų potyrį skaitant. Nes iš tikrųjų jau ir nebežinai, ką įtakojo visuotinė opinija, o ką nuoširdžiai pajutai ir manai apie kūrinį. Vos paėmus knygą faktiškai žinai apie ką ji ir tikiesi šokiravimo nežmonišku atvirumu, ko dar? – na, aišku, kad tai nebus pigu, bet, kai jau įkalta į galvą, kad dėl atvirumo rašytojas sugriovė santykius su artimiausiais žmonėmis, tarsi atkirto save nuo giminės, tai klausimas, koks gi tas atvirumas turi būti, kad įgytų destruktyvią jėgą, ne tik egzistuoja, o ir provokuoja nepagrįstus lūkesčius. Išgirtoje knygoje iš karto pradedi knisinėtis, ar taip jau čia viskas puiku, ar nerasi kuo piktintis ir ką atmesti kaip banalybę ar balastą, taigi net ir skaitymas, o ne pasisakymas apie perskaitytą, nuo pat pradžios gan nenuoširdus.

Skaityti toliau →

I. McEwan. Smaguris

Paskelbta | Autorius:

McEwan, Ian (1948–). Smaguris: romanas/ I. McEwan; iš anglų k. vertė Paulė Budraitė. – Kaunas: Jotema, 2017. – 383 p.

Linksmo ir intensyvaus siužeto detektyvas, meilės romanas ir romanas apie romanus, apie tai, kaip jie kuriami ir skaitomi, apie rašytojo atspindį jo kūriniuose, trumpai tariant – literatūrinė virtuvė. Viskas persipynę, regis, ir logikai neprieštarauja. O jeigu visai lakoniškai – romanas apie šnipus šaltojo karo laikais, būtent 1972 metais Anglijoje. Na, ne Džeimsas Bondas, bet panašiai: veikėjai kinometografiški ir išskirtiniai, o veiksmas greitas, intriguojantis, pagrįstas erdvėlaikio smulkmenomis – įtikimas, o kartu – nenuspėjamas.

Skaityti toliau →

D. Ugresic. Skausmo ministerija

Paskelbta | Autorius:

Ugresic, Dubravka. Skausmo ministerija/ D. Ugresic; iš kroatų k. vertė Jolanta Viburytė. – Vilnius: Kronta, 2007. – 232 p.

Iš patogupirkti.lt prigriebiau visą krūvą nupigintų knygų: nuo euro iki keturių su kažkiek max. Ir, nežinau, keista ar ne, bet toks įspūdis, kad labiausiai nupinga tikrai ne pačios blogiausios. Kol kas iš perskaitytų nė viena nenuvylė, atvirkščiai, kiekviena reiškė savotišką atradimą: Saldžioji Darusia – ypatingą kalbos gyvybę; D. Solstado du egzistencialistiniai romanai – apskritai atrodo neįmanomi praleisti ir dar… keturios perskaitytos, bet niekaip neapsirašančios, o ir krūvelė lentynoje – mažos ir kuklios išoriškai, tikiuosi – stiprios tekstu. Įdomu, kiek vis dėlto trunka aktyvusis knygos gyvenimas? Jeigu išleistos didesnių leidyklų, susilaukia šiek tiek garsinimo, reklaminių anotacijų, papuolę į knygų mugę gal intensyvesnio dėmesio, o paskui… na, atgula į bibliotekų lentynas, ir, vargu, ar tokios paprastutės, išoriškai neįžūlios knygelės kada bus kieno nors pastebėtos. Nors gera knyga, kaip sakoma, nesensta, bet pažįstama bibliotekininkė tikina, kad dabar jau orientuojamasi ne į leidinio kokybę, bet į skaitomumą: jeigu knyga penkerius metus niekieno neimta, ji tiesiog nurašoma kaip neaktuali, motyvuojant, kad biblioteka – ne muziejus ir ne saugykla, atsižvelgiama tiesiogiai į vartojimą. Išgirdus pirmą kartą tokią nesąmonę, galvojau, kad čia jumoras, bet kai prireikė kai kurių anksčiau išleistų knygų ir nepavyko nė vienoj miesto bibliotekoj gauti ir visur darbuotojos giedojo tą pačią giesmelę, šiurpas nukrėtė, kad vis dėlto čia tokia kultūrinė vadyba, kažin ar kuo nors besiskirianti nuo maximų, turgaus ir t.t.

Skaityti toliau →

R. Šerelytė. Raganos širdis

Paskelbta | Autorius:

Šerelytė, Renata. Raganos širdis: paslaptingoji Barboros Radvilaitės ir jos patikėtinės Magdalenos istorija: romanas/ R. Šerelytė. – Vilnius: Alma littera, 2018. – 220 p.

Pamačius knygą apie kokią nors žymią istorinę asmenybę norom nenorom suklūsti – ir vėl: ką gi naujo atrado ar sugalvojo, kas dar nepasakyta? Fiction literatūros galimybės neišsemiamos: kiekvienas autorius tą patį dalyką gali interpretuoti savaip, arba pasirinkti mažiau ar visai neapšviestus gyvenimo ruožus. Taip U. Radzevičiūtės „Mėlynas kraujas“ nukelia į išsivadėjusios riterių galybės ir ambicijų laikus, kur, atrodo, nieko įdomaus nė su žiburiu neatrasi. Bet talentas ir originalus žvilgsnis į istorijos eigą ir filosofiją geba paversti net nykius laikus ir pilkas asmenybes ypatingos smalsos objektais. Ir skaitydama R. Šerelytės Barboros variaciją, dažnai pagalvodavau, o ką šioje, vis dėlto reikia pripažinti nuvalkiotoje ir jau pavirtusioje vos ne banalybe, meilės legendoje būtų įžvelgusi U. Radzevičiūtė? Net neabejoju, kažką netikėto ir savito. Ar negali nei vaikystė, nei ikižygimantinis Radvilaitės gyvenimas, paskrebentas rašytojo plunksnos, tapti įspūdingu ir vertu dėmesio? O gal visai kas kita iš to laiko ir įvykių?

Skaityti toliau →

A. Patchett. Vieningieji

Paskelbta | Autorius:

Patchett, Ann. Vieningieji: romanas/ A. Patchett; iš anglų k. vertė Anita Kapočiūtė. – Vilnius: Baltos lankos, 2017. – 360 p.

Knyga buvo apie neišmatuojamą, nepakeliamą gyvenimo naštą: darbai, namai, draugystės, santuokos, vaikai – tarytum visa tai, ko jie troško ir siekė, dėl ko triūsė būtų aklinai užmūriję bet kokį plyšelį į laimę. p. 205

 

Skaityti toliau →

D. Jefferies. Arbatos plantatoriaus žmona

Paskelbta | Autorius:

Jefferies, Dinah. Arbatos plantatoriaus žmona: romanas/ D. Jefferies; iš anglų kalbos vertė Inga Stančikaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2016. – 455 p.

Ir pavadinimas, ir viršelis dvelkia rytietiška egzotika: Ceilonas, arbatos plantacijos, dvidešimto a. pirmoji pusė, regis, visko pakankamai, kad susiviliotum. Ir iš tikrųjų knygoje rutuliojama ne tik meilės tema (tiek, kiek būdinga įprastiniam meilės romanų žanrui), motinystės, prietarų, rasizmo, socialinės, šeimos, moters vietos konservatyvioje visuomenėje – daug visko, kad knyga būtų plati ir įdomi.

Skaityti toliau →