McEwan, Ian. Vaiko gerovė: romanas/ I. McEwan; iš anglų k. vertė Rasa Racevičiūtė. – Vilnius: Jotema, 2016. – 153 p.

Nežinau šio, vieno iš žymiausių anglų rašytojų. Tiesiog kažkada perskaičiau, irgi vasarą, man pasirodžiusią itin neįdomią, nuobodžią, gan padriką vieną iš jo knygų. Kokią? „Amsterdamą“? Nepamenu. Aha, dar „Atpirkimas“ skaityta, tą ir po daugelio metų prisimenu, bet kažkaip netapatinau su šiuo rašytoju.

O pavadinimas „Vaiko gerovė“ tikrai neskamba patraukliai, kiek užkliuvo bibliotekos lentynoje (tikrai ne vieną kartą), buvo nedvejojant, net nežvilgelėjus antotacijon, nustumta šalin– kažkoks teorinis marazmas.

Bet… el. variantas, nieko kito geresnio neradus, be to, neaukšta kaina, kodėl gi ne?

Na, gal vis dėlto aš neskaičius šio autoriaus? Juolab kad ryški intriga, gan greitas siužetas, daugiasluoksniškumas – apie jokį nuobodį ar prėskumą net pagalvoti neleidžia. Pradedi ir praryji knygą vienu ypu. Teisininkų pasaulis atrodo autoriui žinomas kaip savas, gal tik sunku patikėti protagonistės žymios teisėjos Fionos itin dideliu emocingumu, kažkaip apie teisėsaugos darbuotojus įprasta galvoti kaip apie atbukusius ir gan racionalius pragmatikus.

Tuo pačiu vystomos kelios temos: šeimos, be vaikų gyvenančių vyro ir moters, išsilavinusių, užimančių atsakingas pareigas, besidominčių menu, santykių: meilės, ištikimybės, brandaus vyro ir moters seksualinių ir emocinių išgyvenimų ir poreikių suderinamumo, tarpusavio supratimo ir susvetimėjimo; teisėjos emocinis reagavimas į bylas, jų subjektus, darbo įtaka vidiniams išgyvenimams ir santykiams su kitais žmonėmis. Išplėtojama humanistinė ir teisinė pozicija įvairiais kritiškais aspektais.

Šeimos teisės specialistė Fiona susiduria su ypatingai kebliais atvejais, kai turi priimti sprendimus, vadovaudamasi ne tik įstatymu, – „prastai susiklosčius aplinkybėms, įstatymas, kad ir kaip Fionos mylimas, gali būti ne šiaip sau asilas, o gyvatė, nuodinga gyvatė.“ p. 42 – bet ir intuicija, asmenine patirtimi ir netgi individualiu, pačios susidarytu stebėjimu: ji vyksta aplankyti ir pasikalbėti į ligoninę su leukemija sergančiu, be trijų mėnesių aštuoniolikmečiu Jehovos tikėjimui priklausančiu jaunuoliu, kurio įsitikinimai, tėvai, religinė bendruomenė neleidžia taikyti racionalaus gydymo – kraujo perpylimo ir taip pasmerkia vaikiną varginančiai mirčiai. Teisėjos verdiktas, tolesni potyriai apie jaunuolio gyvenimą, jam atsiskyrus nuo įprastos religinės aplinkos, negebėjimas atrasti savęs naujai ir teisėjos – moters kaltės jausmas.

Adamas atėjo jos prašyti pagalbos, o ji vietoje religijos nieko jam nepasiūlė, jokios apsaugos, nors įstatyme viskas pasakyta labai aiškiai: svabiausias dalykas – jo gerovė. p. 150

Taigi ta vaiko gerovė nėra tokia vienalytė ir aiški, kad būtų įmanu apibrėžti konkrečiu įstatymu, ir, atrodo, net radus vienintelį, geriausią ir teisingiausią verdiktą, deja, neužtikrinama sėkminga vaiko raida.

Tuo pačiu rutuliojamas asmeninis Fionos šeimos konfliktas, kai ji bando persvarstyti gyvenimiškąją patirtį ir rasti sprendimą tolesniems santykiams su įskaudinusiu vyru, išlaikant savo orumą ir išsiaiškinant tikruosius jausmus. Teisiniai ir asmeniniai išgyvenimai persipina, įtakoja vieni kitus, atlaidumas atsiranda su netikėtais patyrimais, šiuo atveju, jaunuolio Adamo bučiniu, kuriuo ji pati pasibaisi kaip nusižengusi profesinei etikai, bet tarsi pažadinusiu jos užslopintą moteriškumą ir aistrą.

Ji lėtai nužingsniavo Teobaldo gatve, vis mėgindama atitolinti grįžimą namo, svarstydama, ar iš tikrųjų jautėsi nelaiminga dėl to, kad neteko meilės, ar tik šiuolaikinio respektabilumo, ir ar baiminosi visuomenės paniekos ir atstūmimo, apie kurį buvo skaičiusi Flauberto ir Tolstojaus romanuose, ar pagailos. Tapti visuotinės pagailos objektu prilygo socialinei mirčiai. Devynioliktas amžius buvo ne tokia jau tolima praeitis, kaip manė dauguma moterų. p. 46

Tai rašytojo profesionalo sukonstruotas siužetas, įtikinamumo laipsnis ir vykusi temų plėtotė: religijos, šeimos, vaiko gerovės, meilės, netgi meno (muzika kaip dramatizmą paaštrinanti detalė, o ir fonas, laisvalaikis, pagaliau neišsipildžiusi protagonistės svajonė), draugystės, teisingumo ir gyvenimo prieštaros, įprastų kanonų ir individo patirties ir įpročių suderinamumo. Daugiasluoksnis, nors… ir tam tikra prasme popsinis kūrinys.

Vertinimas: 4/ 5