J. Lahiri. Bendravardis

Paskelbta | Autorius:

Lahiri, Jhumpa. Bendravardis: romanas/ J. Lahiri; iš anglų k. vertė Antanina Banelytė. – Vilnius: Vaga, 2015. – 264 p.

„Mes visi kilę iš Gogolio „Apsiausto“ p. 72 (F. Dostojevskis)

Amerikos bengalas pirmagimį pavadina neįprastu rusų rašytojo Gogolio vardu. Iš pradžių tikintis, kad tai bus, kaip įprasta bengalų tradicijoje, tik maloninis vardas, bet laikas bėga, vaikas pradeda eiti į mokyklą, o Gogolis taip ir lieka. Nes pasiklysta prosenelės laiškas su įrašytu tikruoju vardu. („Bengalų šeimose vardai yra šventi, neliečiami. Jie nepaveldimi ir nedalijami.“ p. 27), o parenkami garbingiausio giminės žmogaus.

Skaityti toliau →

I. McEwan. Vaiko gerovė

Paskelbta | Autorius:

McEwan, Ian. Vaiko gerovė: romanas/ I. McEwan; iš anglų k. vertė Rasa Racevičiūtė. – Vilnius: Jotema, 2016. – 153 p.

Nežinau šio, vieno iš žymiausių anglų rašytojų. Tiesiog kažkada perskaičiau, irgi vasarą, man pasirodžiusią itin neįdomią, nuobodžią, gan padriką vieną iš jo knygų. Kokią? „Amsterdamą“? Nepamenu. Aha, dar „Atpirkimas“ skaityta, tą ir po daugelio metų prisimenu, bet kažkaip netapatinau su šiuo rašytoju.

O pavadinimas „Vaiko gerovė“ tikrai neskamba patraukliai, kiek užkliuvo bibliotekos lentynoje (tikrai ne vieną kartą), buvo nedvejojant, net nežvilgelėjus antotacijon, nustumta šalin– kažkoks teorinis marazmas.

Bet… el. variantas, nieko kito geresnio neradus, be to, neaukšta kaina, kodėl gi ne?

Na, gal vis dėlto aš neskaičius šio autoriaus? Juolab kad ryški intriga, gan greitas siužetas, daugiasluoksniškumas – apie jokį nuobodį ar prėskumą net pagalvoti neleidžia. Pradedi ir praryji knygą vienu ypu. Teisininkų pasaulis atrodo autoriui žinomas kaip savas, gal tik sunku patikėti protagonistės žymios teisėjos Fionos itin dideliu emocingumu, kažkaip apie teisėsaugos darbuotojus įprasta galvoti kaip apie atbukusius ir gan racionalius pragmatikus.

Skaityti toliau →

V. Hislop. Saulėtekis

Paskelbta | Autorius:

Hislop, Victoria. Saulėtekis: romanas/ V. Hislop; iš anglų k. vertė Sigrida Rupšytė. – Vilnius: Jotema, 2016. – 305 p.
V. Hislop (1959) – anglų rašytoja, išgarsėjusi 2005 m. apie raupsuotųjų gyvenimą atskirtyje romanu „Sala“, lietuviškai išleista ir „Gija“, „Saulėtekis“.
Iš pradžių „Saulėtekyje“ siužetas vystomas grynai pramoginės literatūros principu: nuostabus salos miestas Famagusta – „Famagusta, beje, buvo ne tik turistų traukos centras, bet ir giliausias bei svarbiausias Kipro uostas. Iš čia atplukdytos citrusinių vaisių dėžės žmonėms, gyvenantiems atokiausiuose kampeliuose, leido pajusti šios salos skonį. p. 6 – kaip visos gerovės ir klestėjimo simbolis – įspūdingas viešbutis „Saulėtekis“, iš kiekvienos eilutės sklindanti prabanga ir skambantys pinigai. Klestintis gyvenimas rojuje, kur patenkinti ir esantys viršūnėje, ir žemesnėse pakopose: turistai plūste plūsta, visiems užtenka darbo ir pinigų. Serialų ir meilės romanų herojus primenantys protagonistai: gražuolė, įstabiais papuošalais spindinti, drabužius derinanti prie deimantų ir safyrų, išdidžioji Afroditė; verslumo ypatingais gabumais ir aktyvumu pasižymintis vyras Savas Protokopas. Puotos, blizgesys, natūralus ir apsimestinis juokas, laimė ir klestėjimas. Kaip gi intriga be trečiojo? Markas. Tik valdytojas, genialus vadybininkas ir pinigų kalėjas, Savo dešinioji ranka, pagaliau ir Afroditės meilužis.

Skaityti toliau →

E. Ferrante. Naujoji pavardė

Paskelbta | Autorius:

Ferrante, Elena. Naujoji pavardė: ciklo „Neapolietiška saga“ 2–oji knyga/ E. Ferrante; iš italų k. vertė Ieva Mažeikaitė–Frigerio. – Vilnius: Alma littera, 2017. – 341 p.

Jei niekas negali mūsų išgelbėti, nei pinigai, nei vyro kūnas, net ir ne mokslai, tai jau geriau nieko nelaukus viską sunaikinti. p. 13

Skaityti toliau →

E. Shafak. Ledinukų rūmai

Paskelbta | Autorius:

ledinuk,u-rumaiShafak, Elif. Ledinukų rūmai/ E. Shafak: romanas; iš anglų k. vertė Gediminas Pulokas. – Vilnius: Tyto alba, 2016. – 469 p.

E. Shafak – žymiausia ir populiariausia jaunosios kartos turkų rašytoja, rašanti pakaitomis tai anglų, tai turkų kalbomis, gyvenanti Stambule ir Londone, aktyviai dalyvaujanti visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Įdomu skaityti ne tik jos meninę kūrybą, bet ir pasisakymus apie literatūrą, rašytojo vaidmenį, kūrybos poveikį ne tik skaitytojams, bet ir pačiam rašytojui pirmiausia (ji pati, sako, tobulėjanti su kiekvienu kūriniu, geriau pažįstanti save ir pasaulį), aktyvią poziciją įvairiais aktualiais pasauliniais klausimais.

Skaityti toliau →

Vormweg H. Gunter Grass

Paskelbta | Autorius:

vormweg_heinrich-gunter_grass_th1Vormweg, Heinrich. Gunter Grass/ H. Vormweg; iš vokiečių k. vertė Jurgis Kunčinas. – Vilnius: Baltos lankos, 1998. – 160 p.

Nedidelėje literatūros ir teatro kritiko, bičiulio ir G. Grass’o kūrybos gerbėjo H. Vornmweg’o parašytoje monografijoje nesismulkinama ir paraidžiui nedėstomos rašytojo asmeninio gyvenimo detalės, bet koncentruojamasi į kūrybą: paskatinusius rašyti impulsus ir aplinkybes, kūrinių esmės aiškinimą, jų populiarumą ir daugiabalsiškumą, artimą ir reikalingą įvairiuose pasaulio kraštuose gyvenančiam skaitytojui, tuo pačiu šlovę, regis, užgriuvusią rašytoją labai jauną – trisdešimt vienerių po „Skardinio būgnelio“ išleidimo, gebėjimą su ja susidoroti nesusireikšminant, ir, aišku, priešiškumą, kuris tiek iš literatūros asų, tiek iš publikos jį užgriūdavo ne po vieno naujai išleisto romano (net atskiras skyrius Pornografas, burnotojas, nihilistas). Apie G. Grass’o kaip asmenybės įvairiapusiškumą: grafikas, piešėjas, skulptorius, poeziją, pjeses, romanus kuriantis rašytojas, visuomenininkas, politikas, oratorius, keliautojas ir t.t.; jo kūrybinę drąsą: individualiai pažvelgti į istoriją ir kiekvieną daiktą, tarsi griauti įprastą tvarką ir kalbėjimą, pastebint tai, ko kiti linkę nematyti, o dar daugiau – nekalbėti. Jo panoraminius, bandančius aprėpti visą žmonijos istoriją ir visas žmogaus galimybes – ne tik gėrio, grožio, bet ir blogio srityse – kūrinius.

Skaityti toliau →

Ha Jin. Laukimas

Paskelbta | Autorius:

Jin, Ha. Laukimas: romanas/ Ha Jin; iš anglų k. vertė Ona Daukšienė. – Vilnius: Tyto alba, 2011. – 317 p.

Įkyriai raudonu viršeliu, santūri, bet egzotiška knyga apie trijų žmonių santykius, kurių svarbiausias komponentas ne meilė – laukimas represyvioje komunizmo dogmų tvirtovėje Kinijoje, kur žmogaus asmeninį gyvenimą nulemia partiniai reikalavimai, o emocijos? sutramdomos neįtikėtinomis taisyklėmis ir bausmėmis: karinėje ligoninėje dirbantieji negali susitikinėti už teritorijos ribų, negali būti intymių santykių tarp jų, juolab skyrybų, meilužių ir pan. Skurdžiai gyvendami subrendę žmonės po kelis kambaryje be jokių individualių galimybių panašūs ne į realius žmones, o sistemos sraigtelius, kurie veikia taip, kaip užprogramuoti.

Skaityti toliau →

G. Grass. Skardinis būgnelis

Paskelbta | Autorius:

Grass, Gunter. Skardinis būgnelis: romanas/ G. Grass; iš vokiečių k. vertė Teodoras Četrauskas . – 2 – asis patais. leid. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 660 p.

G. Grasso sąmoningai vengiau dėl įsitikinimo, kad jo kūryboje, kaip ir pasisakymuose, interviu apstu politikos, visuomeninės, socialinės, moralinės, nežinau kokios – bet, ko gero, visokios kritikos ir grotesko. Jeigu gerai žinai apie ką kalbama ir kas kritikuojama, tuomet tokios literatūros skaitymas darosi prasmingas, kitaip (pvz. Rushdie) stebina hiperbolizavimas, netikėtumai, bet negebi atskirti realybės nuo fantazijos ir perprasti metaforų. Turbūt taip kitataučiui įspūdžio nepadarytų koks „Lietuvis Vilniuje“, kurį, pamenu, prarijau amą praradus, o kadangi tai buvo pirmoji H. Kunčiaus skaityta knyga, niekaip iš pradžių negalėjau susigaudyti, ar Šeputis – pokštas ar rimtas romano veikėjas patriotas.

Skaityti toliau →

R. Seethaler. Visas gyvenimas

Paskelbta | Autorius:

Seethaler, Robert. Visas gyvenimas: romanas/ R. Seethaler; iš vokiečių k. vertė Rūta Jonynaitė. – Vilnius: baltos lankos, 2017. – 131 p.

Keistai susiklosto ne tik žmonių, bet ir knygų likimai: nors skirtingu laiku parašytos, bet veik vienu metu išverstos į lietuvių kalbą Williams „Stouneris” (1965) ir R. Seethaler „Visas gyvenimas“ (2014), kartu atrastos skaitytojo, ir nenorint prašosi lyginamos. Dėl panašios literatūrinės užmačios (vieno žmogaus gyvenimo istorija), veikėjų vienišumo ir uždarumo ir, turbūt labiausiai dėl jėgos slypinčios šiuose kūriniuose – klasikine forma parašyti šedevrai.

Skaityti toliau →

M. Kundera. Nereikšmingumo šventė

Paskelbta | Autorius:

Kundera, Milan. Nereikšmingumo šventė: romanas/ M. Kundera; iš prancūzų k. vertė Goda Bulybenko. – Vilnius: baltos lankos, 2017. – 122p.

„Nereikšmingumo šventė“ – naujausias autoriaus kūrinys, Prancūzijoje pirmąkart išleistas 2014 metais.

Milanas Kundera (1929) – vienas garsiausių visų laikų čekų rašytojų, tokios jo knygos kaip „Nepakeliama būties lengvybė“ ar „Nemirtingumas“ tapo pasaulinės literatūros klasikos dalimi. Įdomus interviu.

Skaityti toliau →

M. J. Urbonas. Dvasių urna

Paskelbta | Autorius:

Urbonas, Mindaugas Jonas. Dvasių urna: novelės/ M. J. Urbonas. – Vilnius: Lietuvių rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 136 p.
„Dvasių urna” – pirmoji M. T. Urbono knyga. Sklandžiai ir įtaigiai pirmuoju asmeniu parašytos aštuonios novelės sukuria autobiografiškumo įspūdį, juolab, kad veikėjai – artimiausi šeimos nariai: močiutė, prosenelė, senelis, mama (vargu, ar kas rašys apie mamos mirtį, jei ji gyva, ir dar pirmuoju asmeniu), vaikystės draugas – visi mirę. Tiksliau sakant, aprašomos tų žmonių mirtys, na, gyvenimas tarsi lieka antrame plane. Ir atmintis. Autoriui, regis, svarbu visa tai įžodinti, įamžinti, kad laikui tekant nedingtų su visam. Labai gali būti, kad M. T. Urbonas bando pats sau išsiaiškinti gyvenimo/mirties santykius ir jų prasmę.

Skaityti toliau →

T. Vaiseta. Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal

Paskelbta | Autorius:

Vaiseta, Tomas. Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal: romanas/ T. Vaiseta. – Vilnius: Liet. raš. sąj. l-kla, 2016. – 232 p.

Čiop čiop čiop, pradedi nuo čiop čiop ir nė nepajunti, kad jau ne skaitai knygą, o ji tave ištikusi tokia jėga, kad negali atsitraukti, o skaitymo procesas virtęs estetine būsena: puikus stilius, pilnaviduris – nerandu kito žodžio – sakinys, vaizdus, bet natūralus žodžių šokis ir, svarbiausia, minties skvarbumas, niuansuotas psichologinių būsenų ir santykių lukštenimas, prasiskverbiant nuo visiškų paviršių iki nematomų, negirdimų, ko gero, net neįtariant esamų proto ir emocijų juodulių, plius dailės ir literatūros rakursai kaip natūralūs kasdienybės procesai – pasimatymo raštelį kaimynė įteikia knygoje “Lapok, aspidistra“, susipažįsta su savo moterimi J. Kunčino apsakymų knygelės pagalba, dvidešimto a. dailės albumai kaip priedas prie pasimylėjimo ritualų ir veidrodinis anapus gatvės namo atspindys – savotiška fotografija, nuolat bylojanti, kur iš tikrųjų esama. Menas gali gelbėti ir krizinėje situacijoje – Londone Egono Schiele,s sukeltos jausenos padeda vėl suartėti ir nublankinti į santykius įsiterpusį, rodos, neatleistiną poelgį. Apie meilę ir santykius su moterimi nekalbėjo, „mėgavimasis – padėjo bent šiek tiek susikalbėti. Meno kūriniai tapo melą švelninančiais tarpininkais.“ p. 157

Skaityti toliau →

J. Barnes. Laiko triukšmas

Paskelbta | Autorius:

Barnes, Julian. Laiko triukšmas: romanas/ J. Barnes; iš anglų k. vertė Nijolė Regina Chijenienė. – Vilnius: Baltos lankos, 2017. – 206 p.

Visi, kurie turi akis, matė vidinius komunizmo santvarkos prieštaravimus, bet kas žino, ar jų pakaks jai sugriauti. Jis tik žino, kad kai… arba jeigu tie laikai iš tiesų baigsis, žmonės norės supaprastintos įvykių versijos. Ką gi tai jų teisė. p. 188

Bene garsiausias rusų kompozitorius, parduota siela ir muzika laiko triukšme. Satyrinis sovietinį režimą pajuokiantis romanas, kaip daug kur apibūdinama, nors man jis neatrodė nė itin ironišku, juolab satyriniu: stalininis, chruščiovinis komunizmas kaipo toks iš šono atrodo turbūt komiškas ir tikras farsas, bet gyvenusiems jo laike – nei daugiau, nei mažiau – tragedija, be ribų, logikos, žmogiškumo. Taigi ir ši knyga kai kam pasirodys satyra, kai kam absoliučiai realistiniu romanu, o gal ir tragitragedija, o kai kam gal ir komedija. Iš kokio laiko ir kokiomis akimis bus žvelgiama.

Skaityti toliau →

U. Radzevičiūtė. Kraujas mėlynas

Paskelbta | Autorius:



Radzevičiūtė, Undinė. Kraujas mėlynas: romanas/ U. Radzevičiūtė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 360 p.

Ką reiškia šiais laikais istorinis romanas? Dažniausiai dabarties ir praeities sukryžminimą ir tą patį savasties ieškojimą tik per žymių veikėjų ar kataklizmų pavyzdžius. Vertybių, o ir nevertybių perimamumą, užstrigimą tam tikrame laike arba išnykimą. Vienokius ar kitokius atsikartojimus.

Riterių laikai, Livonijos ordinas… Ir kas gi ten gali būti įdomaus: kraujas, intrigos, tarpusavio kovos, Dievas ant kalavijo, kalavijas ant Dievo – ir apie tai skaityti dvidešimt pirmajame amžiuje? Kam?

Iš tikrųjų visi spėjimai pasitvirtina: ir kraujo, ir ginklų žvangesio, ir Dievo tarp šarvų ir kalavijų, intrigų, nepasitvirtina tik kam tai gali būti įdomu.

Viskas priklauso ne nuo istorijos, o jos rašytojo. Kaip ir tas pats anekdotas, pasakojamas vieno prajuokina, o iš kito lūpų net neišgirstama.

Skaityti toliau →

C. Martinez. Pasiūta širdis

Paskelbta | Autorius:

cdb_978bb6094660177_Pasiųta_širdis_p1Martinez, Carole. Pasiūta širdis: romanas/ C. Martinez; iš prancūzų k. vertė Inga Tuliševskaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2014. – 373 p.

Pasakotoja nutilo, pasakojimai dabar tėra atsiminimai, lyg cistos pasėti mano sieloje. Jie klajoja po mano tuščią kūną, o aš juos gaudau po vieną, kad ištėkščiau ant popieriaus. p. 354

Magiškojo realizmo, moteriškąją jėgą ir kūrybiškumą šaukte šaukiantis romanas. Įstabus. Net neįsivaizdavau, kad taip ilgėjausi magijos, stebuklų, neįtikėtinų palyginimų, stipraus ir vaizdaus žodžio.

Skaityti toliau →

J. C. Mourlevat, A. L. Bondoux. Neatplėštas laiškas

Paskelbta | Autorius:

Mourlevat, Jean – Claude. Neatplėštas laiškas: romanas/ J. Mourlevat, A. Boundux; iš prancūzų k. vertė Akvilė Melkūnaitė. – Vilnius: Alma littera, 2016. – 248 p.

Linksma, šmaikšti, trykštanti humoru elektroninė epistoliarinė pasaka, du veikėjus ne tik padaranti artimais, bet atskleidžianti praeities ir vilčių paslaptis, kurias supantiems artimiems žmonėms ar tik pažįstantiems niekada nesiryžtų atskleisti. Ir bendrumo jausmas (aš ilgiuosi mūsų), netgi  nuo pirmųjų laiškų atsiradęs jaudulys jiems padeda ne tik pažinti vienas kitą, bet ir įveikti ištikusius sunkumus.

Skaityti toliau →

J. Korčakas. Karalius Motiejukas Pirmasis

Paskelbta | Autorius:



300Korčakas, Janušas. Karalius Motiejukas Pirmasis: pasaka/ J. Korčakas; iš lenkų k. vertė Antanas Paraščiakas. – Vilnius: Vaga, 1982. – 392 p.

Vaikystės skaitinys, su kuriuo atėjo suvokimas, kad knyga kažkas tokio. Kažkas, dėl ko verta sprukti kad ir trumpam nuo gyvenimo: žaidimų, vaikų – patirti daug didesnius dalykus negu realybėje – pirmiausia liūdesį ir skausmą, atsimenu, kad verkdavau. Skaičiau per atostogas kaime, skaičiau, ašarojau ir vėl skaičiau. Ir slėpdavausi, gerai atsimenu, kad skaitydama “Motiejuką” slėpdavausi, nes turbūt vaikai (kaime vasarą buvo brolis ir keli kaimynų berniukai) šaipydavosi, kad žliumbiu, kad skaitau ir skaitau tą pačią knygą. Dar įstrigo suvokimas, kad anapus namų sienų, sodo ir vartų egzistuoja pasaulis, eidama prie kelio nuolat žvelgdavau į tolius – norėjau iškeliauti – gal pas juoduosius ir geltonuosius karalius? Buvau trečioj ar antroj klasėj, ir “Karalius Motiejukas” tikrai neatrodė pasaka – tikras, tikresnis už tikrą – gyvenimas.

Skaityti toliau →

S. Aleksijevič. Karo veidas nemoteriškas

Paskelbta | Autorius:

cdb_karo-veidas-nemoteriskas_p1Aleksijevič, Svetlana Aleksandrovna. Karo veidas nemoteriškas: apysaka/ S. Aleksijevič; iš rusų k. vertė Alma Lapinskienė. – Vilnius: Alma littera, 2017. – 312 p.

Ko gero, turėčiau neskaityti šios rašytojos, nes mano nuomonė niekaip neįtelpa į pasaulinio masto ditirambus. S. Aleksijevič knygos ir traukia, ir stumia. Paperka patraukliu, kasdieniu ir labai gyvu kalbėjimu, pradedi skaityti ir niekaip negali sustoti – dar puslapį, dar, regis, išsiriš kažkokia tiesa, nors ne, ne tai, puikiai suvoki, kad šita dokumentika apdorota – atmesta, atrinkta, manau, ir kalba gerokai redaguota – meninė dokumentika – tarp tiesos ir subjektyvios tiesos esantis tarpas užpildytas būtent autentiškais, bet ne visai, pasakojimais, kaip sakoma – ne tuščias, bet ir nepilnas indas. Ir iš tikrųjų išgirsti, kas negirdėta, o gal tiesiog neužsifiksavę, nes ne tais žodžiais buvo ištarta, gal ne ta ausimi klausytasi. Jau vien tema – moteris kare – šiurpiai paslaptinga ir tikrai kažkaip nemoteriška, ne dėl šautuvo, naikintuvo ar kraujo – ne ne, šioje plotmėje turbūt lyčių lygybė akivaizdi, o dar sovietinės moters – ji nuo revoliucijos plakatų jau žvelgė pro kūjo ir pjautuvo plyšį – neįprasta, kad moteris, kaip mažuma tarp daugybės vyrų kraštutinai brutaliomis sąlygomis – kaip jai pavyko išlikti gyvai, o jeigu gyvai – kaip nepalūžusiai?

Skaityti toliau →

R. Ozeki. Knyga laiko būčiai

Paskelbta | Autorius:

9789955239444Ozeki, Ruth. Knyga laiko būčiai: romanas/ R. Ozeki; iš anglų k. vertė Nijolė Regina Chijenienė. – Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2016. – 496 p.

Nuostabi knyga. Santūri, išgryninta pasakojimo stiliumi ir plati temų gausa ir universalių problemų svarba. Gyvenimo ir mirties, rašytojo ir skaitytojo sąlyginumo, sėkmės ir depresijos, dzenbudizmo ir materialaus pasaulio nepakankakumo, karo ir taikios nykios egzistencijos, atsitiktinių katastrofų ir ekologijos. Pagaliau kvantinė fizika, realybė ir fikcija, ir visa ką apimanti laiko būtis.

Skaityti toliau →

I. Allende. Meilužis japonas

Paskelbta | Autorius:

knygos-virselmmmis-5865005c00df2Allende, Isabel. Meilužis japonas: romanas/ I. Allende; iš ispanų k. vertė Valdas V. Petrauskas. – Vilnius: Alma littera, 2016. – 248 p.

„Puiki pasakotoja, jaučianti ritmą, gebanti sukurti įtampą ir derinti gražius prisiminimus su tragiškais, šviesą ir šešėlius” p. 202 – tai žodžiai taikliai apibūdinantys ne tik vieną iš romano protagonisčių Almą, bet ir pačią autorę.

Skaityti toliau →