S. Aleksijevič. Laikas iš antrų rankų

Paskelbta | Autorius:

cdb_978609mm4272448_laikas_is_antru_ranku_p1Svetlana Aleksijevič. Laikas iš antrų rankų. Gyvenimas ant socializmo griuvėsių/ S. Aleksijevič; iš rusų k. vertė Irena Ramoškaitė. – Vilnius: Kitos knygos, 2016. – 424 p.

Senokai knygą perskaičiau, bet niekaip neįstengiau aprašyti: vos pagalvoju nuo ko pradėti, vizualiai kiek sąmonė aprėpia, pradeda augti iš žemės galvos galvelės su raudonais ruporais ir šaukti… Baisus alasas, rėkia viena per kitą, ir taip didžiulėje erdvėje per visą EuroAziją, be jokio mandagumo, nesiklausydamos vienos kitų, tik staugiant… Savąją tiesą. Nepasitenkinimą. Kančią. Bet tie balsai nesusilieja į visumą, o ir nesuskamba kaip sutartinė – jie atskirai sklinda, ko gero, atskiroms ausims ir… tenori būti išklausyti? apkaltinti ką nors? prisišaukti pagalbos? Kaip išgirsti atskirus balsus visuotiniame chaose? Ar turi ką papasakoti paprastas žmogus? Ar jis tik rėkia ištiktas visuotinės isterijos? Koks jo balsas?

Skaityti toliau →

G. Grass. Svogūno lupimas

Paskelbta | Autorius:

grass_svogunolupilllmas_vr-355x530 Grass, Gunter. Svogūno lupimas/ G. Grass; Iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 400 p.

Pagaliau… Po dešimties metų lietuviškas vertimas, kad ir smarkiai vėluojantis – Vokietijoje autobiografinis Nobelio premijos laureato G. Grasso romanas “Svogūno lupimas” pasirodė 2006 metais – nudžiugins ne vieną skaitytoją. 79 – erių rašytojo išpažintis (kiek procentų tikra, niekas turbūt nepatikrins, juolab, kad pats autorius dažnai tarsi bando save sučiupti: ar tik negražina, nesiteisina, o gal atkartoja anksčiau savo knygų veikėjams suteiktus žodžius?) nė iš tolo nedvelkia nuobodžiu ar kapstymusi po smulkmenas, tiesiog prikausto: forma, luobas po luobo iriantis iki svarbiausių dalykų – šerdies – pamažu, reflektuojant, ironizuojant save vaiką, jaunuolį, luobas po luobo – svogūno lupimas – bandant išvengti ne tik ašarų, sentimetalumo, anekdotiško jumoro, perdėto dramatizmo, bet, svarbiausia, apgaulės, į kurią jau savaime linkusi mūsų atmintis. Skaityti toliau →

E. Ferrante. Nuostabioji draugė

Paskelbta | Autorius:

583ee10a0ee7aFerrante, Elena. Nuostabioji draugė: romanas/ E. Ferrante; iš italų k. vertė Ieva Mažeikaitė–Frigerio. Vilnius: Alma littera, 2016. – 242 p.

„Nuostabioji draugė“ – pirmoji italų rašytojos E. Ferrante Neapolio pasakojimų knyga. Keturių dalių saga tapo žaibiškai populiari ne tik savoje šalyje, paraleliai verčiama į kitas kalbas, graibstoma ir pakankamai aukštai vertinama tiek skaitytojų, tiek kritikų. Tai knyga visiems: paprasta, pagauli, įtikinanti tiek, kad, regis, autorė pasakoja savo gyvenimą. Lakoniška, nebanali, be jokių intelektualinių, psichologinių vingrybių, bet itin vykusiai atskleidžianti žmonių santykius, mergaičių draugystės niuansus: nuo meilės iki konkurencijos ir pavydo, besąlygiško atsidavimo iki noro keršyti, natūraliai ir gyvai atverianti šeštojo dešimtmečio Neapolio skurdaus kvartalo buitį ir žmones: karštakošiai, primityvūs, suvargę, perdėtai įžeidūs ir be jokių perspektyvų.

Skaityti toliau →

J. Barnes. 10 1/2 pasaulio istorijos skyrių

Paskelbta | Autorius:

cdb_978hhh9986394310_p1Barnes, Jullan. 10 ½ pasaulio istorijos skyrių: romanas/ J. Barnes; iš anglų k. vertė Rasa Drazdauskienė. – Vilnius: Liet. raš. sąj. l – kla, 2006. – 349 p.

Kas neskaitė „10 1/2 pasaulio istorijos skyrių“ – J. Barnes neskaitė, nesvarbu, kuo ir kaip apdovanotos kitos jo knygos, manau, šis kūrinys – postmodernizmo šedevras. Rašytojas (vertėja R. Drazdauskienė irgi) – aukščiauso lygio virtuozas: kaitaliojasi, o kartu ir persipina ne tik idėjos, istoriniai laikotarpiai ir erdvės, faktai ir vaizduotė, bet ir žanrai, stiliai, vis skirtingi pasakotojai, savita ironija ir humoras su negandos apgaubtomis katastrofų nuojautomis, vieni skyriai kaip esė, kiti – pribloškiančios novelės, o viską kartu sudėjus – fantastinis literatūrinis istorinis šou.

Skaityti toliau →

H. Kent. Paskutinės apeigos

Paskelbta | Autorius:

978v9955238997Kent, Hannah (1985 – ) Paskutinės apeigos: romanas/ H. Kent; iš anglų k. vertė Jovita Groblytė – Hazarika. – Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2016. – 366 p.

Tai, deja, knyga, kuri stipriai nuvylė, nes būtent šitą pasirinkau pagal skaitytojų panegirikas ir viršelio anotaciją: Hannah Kent sodriu stiliumi, takia ir vaizdinga kalba, žadą atimančiais islandiškos gamtos aprašymais į vieną audinį suaudžia tikrus įvykius ir fikciją apie Islandijoje įvykdytą paskutinę mirties bausmę, apie moterį, bet kokia kaina norėjusią išlaikyti asmeninę laisvę, ir apie įstatymus, kurie bejėgiai prieš tikrąsias žmogiškąsias patirtis. Visa laimė, kad nenusipirkau: antrą kartą tikrai niekada neskaitysiu, o ir pirmą sunkiai įveikiau – priešais gulintis Svogūno lupimas gundė tokia jėga, kad sugrįžti ir vėl skaityti  istorinę melodramą prireikė nemažai pastangų. Ar rekomenduočiau kam nors? Ooo, neee. Negalėčiau pateikti nė vieno argumento, kodėl vertėtų. Nelabai aišku ir ko siekė rašytoja, juolab rinkdama daugybę metų medžiagą, važiuodama į Islandiją, bandydama suvokti tos erdvės savitumus ir papročius, o nuo pusės knygos, veik visai užsimiršusi, peršokdama į trilerio žanrą.

Skaityti toliau →

M. Achmedova. Mirtininkės dienoraštis

Paskelbta | Autorius:

mirtininnnkes-4f7b0b3c5a21fAchmedova, Marina. Mirtininkės dienoraštis. Chadiža: romanas/ M. Achmedova; iš rusų k. vertė Irena Potašenko. – Vilnius: Metodika, 2012. – 368 p.

Kai mūsų kaime lyja, žemė pasidaro minkšta ir slidi, žmonės kloja sau po kojomis rąstigalius ir lentas, kad nepargriūtų. O kai karšta, žemė labai kieta ir tokia sausa, kad joje susidaro gilūs plyšiai. Anksčiau bandydavau įžvelgti, kas ten, gilumoje, – manydavau, pamatysiu šviesą arba kito žmogaus akis, žvelgiančias į tą patį plyšį iš priešingos žemės pusės, – juk žemė apvali. p. 5

Ne tik puikus Irenos Potašenko vertimas, bet ir išsamus knygos pristatymas.

„Mirtininkės dienoraštis. Chadiža“ – visa esmė nusakyta pavadinimu: kaip kaimo mergaitė, svajojusi ištekėti ir gyventi turtingai, gražiai, tampa mirtininke. Naivios mergaitės, regis, paprastučiai pasakojimai savo gyvenimo ir svajonių rausvam dienoraščio sąsiuviniui, kurio niekas niekas neskaitys… Tai tam tikra prasme atskirties žmogaus aiškinimaisi santykio su artimaisiais, Alachu ir šaitanais, gėriu ir blogiu, džiaugsmo, nerimo, kančios ir svajonių išsakymas pačiai sau, nes, nors gyvena tarp artimų žmonių: kaime su močiute, seneliu, mieste – teta ir dėde, netgi draugę turi, bet dalintis išgyvenimais, kalbėti apie save, patirtis pasaulio – neįprasta, viską nulemia suaugusieji, tradicijos, belieka likti tik nuolankia vykdytoja.

Skaityti toliau →

J. Williams. Stouneris

Paskelbta | Autorius:

cdb_mmilliams_stouneris_72max_p1Williams, John (1922 – 1994) Stouneris: romanas/ J. Williams; iš anglų k. vertė Violeta Tauragienė. – Vilnius: „Baltų lankų leidyba“, 2016. – 327 p.

Vieni sako, labai liūdna knyga, kiti – ne ne, gal tik tiems, kurių stiklinė tuščia (kaip nekenčiu tų optimistinių, pesimistinių stiklinių filosofijų), o parodyta gi veikėjo stiprybė ir pabaiga viltinga. Tos savotiškos diskusijos dėl liūdnumo, neliūdnumo kiek keistokos, bet verčia susivokti, kad skaitytojas, ne kritikas, – pirmiausia reaguoja į skaitymą emocionaliai ir sukelti jausmai vertinant, kalbant apie knygą, ko gero, svarbiau negu protu suvokti dalykai.

Taip, „Stouneris“ – puiki knyga, paprasta, elementaraus biografiniam romanui būdingo siužeto, nuosekli, be jokių struktūrinių įmantrybių, lengvai, galima sakyti, vienu ypu perskaitoma, bet nenuobodi ir, vargu, ar greitai užmirštama.

Nors savijauta, užvertus paskutinį puslapį, ne ne, jau skaitant gan išplėtotą mirties aprašymą, maža pasakyti, slegianti, bent jau man, nes savaitgaly pradėjusi, aš šią knygą tiesiog ryte prarijau, bet, kad gerai praleidau laisvadienį, tikrai negaliu pasakyti. Turėjau nueiti keletą kilometrų – prieš vėją – kad tą slogutį išpūstų.

Skaityti toliau →

S. Stanišič. Kaip kareivis gramofoną taisė

Paskelbta | Autorius:

g

Stanišič, Saša (1978) Kaip kareivis gramofoną taisė: romanas/ S. Stanišič; iš vokiečių k. vertė Viktorija Labuckienė. -Vilnius: Vaga, 2009. – 343 p.

Tai, kaip anotacijoje apibūdinama, plačių užmojų, burleskinis ir tragikomiškas romanas apie nepaprastą vaikystę, netektį to, kas įprasta, vaizduotės ir kūrybos galią, norint susivokti ir išlikti svetimame krašte ir papasakoti, pirmiausia sau, tėvynę. Skaityti toliau →

E. Shafak. Stambulo pavainikė

Paskelbta | Autorius:

1462873188_stambulo-pavainike-002Shafak, Elif (1971 – ). Stambulo pavainikė: romanas/ E. Shafak; iš anglų k. vertė Eglė Bielskytė. – Vilnius: Tyto alba, 2010. – 382 p.

Būti pavainike – tai ne tik neturėti tėvo, bet ir neturėti praeities… p. 284

 E. Shafak pavardę įrašius į google paiešką ir lietuviškai – o jau angliškai! – išmeta daugybę interviu, knygų anotacijų, recenzijų, kad ir tokią išsamią kaip D.Zabielaitės apie „Stambulo pavainikę“. Kas tai: literatūros stebuklas? o gal paprasčiausiai daugelio skoniui įtinkanti autorė? na, užkibusi ant kažkokios itin palankios populiarumo bangos kaip Pilki, tamsesni ir tamsūs atspalviai, Da Vinčio kodas, o kad ir lietuviškasis Durnių laivas ar Ne bobų vasara? unikaliai tarp įvairių sluoksnių įsitvirtinusi Silva rerum? Šokiruojanti? Atrandanti? Parodanti tiesiog stebuklingą geresnio gyvenimo formulę? Skaityti toliau →

J. Marias. Įsimylėjimai

Paskelbta | Autorius:

1mlz9786090124321

Marias, Javier (1951 – ). Įsimylėjimai: romanas/ J. Marias; iš ispanų k. vertė Alma Naujokaitienė. – Vilnius: Alma littera, 2016. – 366 p.

Šią knygą… Šią nusižiūrėjau iš Maištingos sielos: nuslimpinau pažiūrėti, ką gi toji siela skaito, kai pamačiau viršelį, oro gūsiu paspringau – wauu, erotinius, svajonių ar kažkokius pradėjo, kas čia? Na, kita vertus, kodėl ne? Paįvairinimui… Bet užkliuvo vertėjos A.Naujokaitienės pavardė – kažkas ne taip…

Mirties, sielvarto, meilės, nusikaltimo, kaltės ir iš(si)teisinimo filosofijos. Bet ne F. Dostojevskis. Ir ne  J.Barnes.

Skaityti toliau →

R. Marčėnas. Gyvieji skydai

Paskelbta | Autorius:

rimanto-marceno-noveliu-ir-apsakymu-knygos-gyvieji-skydai-sutiktuves_articlethumbfullMarčėnas, Rimantas. Gyvieji skydai: novelės/ R. Marčėnas. – Kaunas: Kauko laiptai, 2015. – 152 p.

Istorinės, romantizuotos, galima sakyti, patriotinės 7 novelės – legendos iš mūsų šlovingųjų ir tragiškųjų senovės laikų. Kam skaityti tokius nemodern kūrinius, juk smegenyse jau susikrovę ir savo kertes atradę V. Krėvės „Dainavos šalies padavimai“,  gal net dar kai kas? Šis klausimas, neneigsiu, ne kartą kilo, o ir dvejonė: kas buvo prieš amžių amžius tik tam tikromis spalvomis: lietuviai, prūsai narsūs pasiutiškai, gudrūs, pasiaukojantys, net fiziškai nesulyginami nė su kuo, o kryžiuočiai – ai, barbarai, na, šiek tiek žiopliai, pasiduodantys pagonių pinklėms. Bet…

Skaityti toliau →

G. Greene. Kelionės su teta

Paskelbta | Autorius:

1462891010_kelione-su-tetule-1Greene, Graham. Kelionės su teta: romanas/ G. Greene; iš anglų k. vertė Ona Daukšienė. – Vilnius: Sofoklis, 2016. – 344 p.

Avantiūrinis komiškasis romanas „Kelionės su teta“ (1969) – vienas iš daugelio garsaus anglų rašytojo G. Greene’o kūrinių, kaip pats sakė, sukurtas grynai dėl malonumo.

Greene’as (1904– 1991), šešiasdešimties knygų autorius, išgyveno visus tą šimtmetį vykusius karus ir neramumus. Rašytojo daliai teko ne tik Pirmasis pasaulinis karas ir po jo vykęs Didysis britų streikas, bet ir Antrasis pasaulinis bei paskui kilę neramumai, pilietiniai karai ir perversmai Liberijoje, Meksikoje, Vietname. Jis iš arti matė žiaurumus, vykdomus Mau Mau sukilėlių Kenijoje, “bėgančių šunų“ –  Malajuose ir Francois Duvalier, vadinamo “Papa Doc“, –  Haityje. Rašytojas lankėsi Pietų Amerikos šalyse, purtomose stiprių politinių pokyčių, Kuboje bendravo su Fideliu  Castro, Panamoje –  su generolu Omaru. Pagaliau G.Greene’as pats susirėmė su tūkstantmečio prancūzų mafija Europoje. Tai pernelyg daug vienam gana jautraus, ambicingo, įžvalgaus ir protingo žmogaus gyvenimui, nesvarbu, kad jis –  karštligiškas keliautojas, rizikavęs ir ieškojęs pavojų, nuolat flirtavęs su mirtimi, galynėjęsis su nuoboduliu ir depresija nuo pat vaikystės. plačiau

Skaityti toliau →

U. Barauskaitė. Vieno žmogaus bohema

Paskelbta | Autorius:

mmBarauskaitė, Ugnė. Vieno žmogaus bohema: romanas/ U. Barauskaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2016. – 140 p.

Aha… Ką gi ir apie ką skaičiau? Tikras klaustukas, nors aiškių aiškiausiai parašyta „Vieno žmogaus bohema“, bet nei vieno, nei žmogaus, nei bohemos: būrelis moterėlių praklegančių Stambulo, Beiruto gatvėmis ir turguose, pasiūbuojančių pilvais, moterėlės – žmonės? na, kad nelabai – bent jau šioje knygoje – greičiau personos, nuolat verkiančios dėl vyrų, nemylinčių, mylinčių,  paliekančių, paliekamų, bet… esmė knygos, deja, vyrai. Bohema? O kur bohema? Alkoholis, seksas, kelionės – a priori paviršiais – įdomu, kodėl, netgi labai, nes galvoji, jau jau autorė ims ir išriš kažin kokią esmę? Kokią? Eikit velniop jūs, vyrai… Vėl ir vėl… Aišku, vyrai gerai, kelionės gerai, dienoraščiai gerai,  netgi romanas… O ką galima daugiau pasakyti apie perskaitytus padrikus moteriškus dienoraščius? Tai beveik norėjimas kažką įvardyti – taisyklę, išvadą, gyvenimo patirtį, bet ji, deja, kas akimirką jau kita ir išmintis – kita, ko gero, vienintelio ar tokio, kaip visi, vyro glėbyje su vyno buteliu. Arba ne. Bet juk jokio skirtumo, vienaip ar kitaip, tai gyvenimas ir jo sakiniai, paprasti, bandantys apgauti likimą, užfiksuoti individualią patirtį…

Skaityti toliau →

J. Marse. Driežo uodegėlės

Paskelbta | Autorius:

1462874448bb_driezo-uodegeles-001Marse, Juan. Driežo uodegėlės: romanas/ J. Marse; iš ispanų k. vertė Alma Naujokaitienė. – Vilnius: Versus aureus, 2008. – 336 p.

Knyga puiki. Kūrinys ar vertimas? Šiuo atveju turbūt ir tas, ir tas. Kupli kalba, šakotas, bet aiškus, gyvas, daug kur sąmonės srautu išvirstantis, lyg savaime natūraliai trykšantis pasakojimas, vingrus, bet nepainus sakinys.

Skaityti toliau →

L. S. Černiauskaitė, R. Šerelytė. Hepi fjūčer

Paskelbta | Autorius:

cdb_9789986398448_p1Černiauskaitė, Laura Sintija. Hepi fjūčer: aštuoniolika novelių/ Laura Sintija Černiauskaitė, Renata Šerelytė. – Vilnius: Liet. raš. sąj. l-kla, 2015. – 160 p.

Poravimasis. Gyvenime įprastas: tampama ne vienišais, tiksliau sakant, kitaip vienišais, ne tokiais baimingais, labiau pasitikinčiais, išreikštais, pagaliau tąsa, žodžiu, vien teigiamybės. O literatūrinis? Irgi kažkaip, matyt, panašiai. Bet ar būtinas, gal iš to gims nauji genetiškai abiejų partnerių geriausiais gebėjimais persipynę apsakymai ar novelės?

Kodėl ne trys, ne keturi autoriai? Tada galima pasislėpti vienam už kito, atsukti keletą pusių arba įlįsti šešėlin. Pagaliau, ar įmanoma, kad poroje abu partneriai būtų vienodai stiprūs? Na, nevienodai, bet maždaug panašaus ūgio ir svorio?

Skaityti toliau →

Troleibuso istorijos

Paskelbta | Autorius:

rodmmykleTroleibuso istorijos: geriausių šiuolaikinių apsakymų rinktinė/ Sudarė Laurynas Katkus. – Vilnius: Kitos knygos, 2014. – 236 p.

Šešiolikos apsakymų antologija, kaip apibūdinama anotacijoje – šiuolaikiškų, miestiškų, siejamų sąmojo, pasakojimo meistrystės, keistų, fantastiškų, šiurpių nutikimų ir miesto simboliu tapusio troleibuso. Na, bet patarimas skaityti keliaujant – autobusu, traukiniu, lėktuvu, aišku, ir troleibusu – neatrodo gan vykęs: tiesiog kūriniai per geri tokiems fragmentiškiems skaitinėjimams.

Skaityti toliau →

I. S. Kolloen. Hamsunas. Svajotojas ir užkariautojas

Paskelbta | Autorius:

1462880629_hamsKolloen, Ingar Sletten. Hamsunas. Svajotojas ir užkariautojas/I. S. Kolloen; iš norvegų k. vertė Agnė Guigaitė. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2013. – 574 p.

Tai, be jokios abejonės, viena labiausiai kontraversiškų asmenybių pasaulinėje literatūroje – ilgai gyvenęs, patyręs ir skurdą, ir turto galią, daug sukūręs, pelnęs neįtikėtiną literatūrinę šlovę visame pasaulyje, Nobelio premiją 1920 m. už romaną „Žemės syvai“ ir … politinę nešlovę, bet išlikęs stipriu, kovojančiu už savo pažiūras iki pat mirties.

Išdavystė. Žmogaus, įžymaus žmogaus pasirinkimas ir pozicija istorinių kataklizmų metu. Švarūs ir neklystantys –pasididžiavimas ateitiems kartoms, o dėl vienokių ar kitokių priežasčių tapę tėvynės išdavikais: dėl pinigų, garbės, kūrybos, baimės, noro prisitaikyti, apsaugoti saviškius nuo teroro, tremties ar persekiojimų – galvos skausmas ne tik jų artimiesiems, bet, jeigu sukūrę vertingų kūrinių, dėl vietos šalies kultūroje. Ar minėti, švęsti tokių asmenų jubiliejus? Ar įtraukti genialų politinio nusikaltėlio kūrinį į mokyklos programą? Čia saviškių galėtume nemažas rikes sudaryti: S. Nėris, P. Cvirka, K. Kubilinskas iš rašytojų, bent jau dažniausiai linksniuojami, tapę raudonais, buvo tokių, aišku, kurie puolė į fašistinį glėbį, bet kažkaip – kalbame daugiausia apie tuos, nuo kurių labiausiai nukentėję? Žinomiausi? – neateina niekas į galvą.

Skaityti toliau →

C. Toibin. Nora Vebster

Paskelbta | Autorius:

1462890384_toibinnora-vebster-500x500Toibin, Colm. Nora Vebster: romanas/ C. Toibin; iš anglų k. vertė Nida Norkūnienė. –  Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 376 p.

Kuo gi toji Nora Vebster ypatinga, jei net pavadinimas iš vardo ir pavardės? Pirma mintis – įžymybė, kažin kokia airių reikšminga persona, o iš viršelio vienišos moters, jūros ir tokio pat vienišo paukščio vaizdo bandžiau įvardinti visus spėjimus: menininkė, feministė, nors… labai gali būti ir meilės romanas.

Skaityti toliau →

R. Gary. Karaliaus Saliamono baimės

Paskelbta | Autorius:

mmGary, Romain (Ajar, Emile). Karaliaus Saliamono baimės: romanas; /R. Gary (E. Ajar); iš prancūzų k. vertė Violeta Tauragienė. – Vilnius: Baltos lankos, 2015. – 304 p.

Perskaityta frazė: gera skaityti Gary, nuostabiai tiksli. Skaityti šio autoriaus kūrinius – ypač malonu. Jau nuo pirmo „Karaliaus Saliamono baimių“ puslapio šypsojausi, mirksėjau iš nuostabos – o, kaip nedažnai lemta būti stulbinamai, ypač knygų. Regis, rašytojas viską apverčia gal ne aukštyn kojom, bet kažkaip – neįprastai, trina tradicines žinojimo ribas, paprastus žmones padaro magiškais, gėrį ir grožį iškelia virš visko, nuvainikuodamas bet kokį egoizmą ir vidutinybes. Vidutinybių tarp veikėjų nėra: visi kuo nors ypatingi, ką nors įkūnija, atspindi, trykšta išmintimi ir, svarbiausia, – humoru, gyvumu, tikrumu. Vieną komišką situaciją keičia dar komiškesnė, netikėtą poelgį – dar netikėtesnis. Nors gvildenamos temos toli gražu ne iš linksmųjų, juolab nepavadinsi optimistiškomis: senatvės ir artėjančios mirties baimės, vienišumo, reikalingumo, o pamažu, nuvyniojant giją po gijos apnuoginama ir pati esmių esmė – Holokausto tema ir kiek žmogus gali atleisti. Išdavystę? Mylimos moters? Atsakymas, aišku, kokį gali duoti tik R. Gary.

Skaityti toliau →

P. Claudel. Pilkosios sielos

Paskelbta | Autorius:

1462873251_pilkosiossielosClaudel, Philippe. Pilkosios sielos: romanas/ P. Claudel; iš prancūzų k. vertė A. Kisielaitė. – Vilnius: Vaga, 2010. – 240 p.

Niekas nėra vien balta arba vien juoda, daugiausia vyrauja pilka. Žmonės ir jų sielos – irgi. Tu esi pilka siela, gražiai pilka, kaip ir visi mes. p. 115

Pirmiausia stilius. Elegantiškas. Lakoniškas. Skaityti toliau →